UGDYMO STRUKTŪRA

FORMALUSIS UGDYMAS:

„Mokslo tvirtovės“ mokykla vadovaujasi Lietuvos priešmokyklinio, pradinio ir bendrojo ugdymo nuostatomis, būtinųjų žinių gairėmis, tačiau ugdymo turinys dėstomas integruotai, taikant dalykinę integraciją, teminę struktūrą, patyriminį ugdymą, siekiant sudominti vaiką visapusiškai pažinti ir suvokti dėstomą turinį, natūraliai įsilieti į problematiką, sustiprinti žinių poreikį, kūrybiškumą ir pritaikomumą kasdienėse situacijose

Ugdymo metodika ir mokyklos filosofija remiasi Suomijos gerąją patirtimi, ugdymo metodais ir požiūriu į kokybišką vaikų ugdymą, ruošimą dabarčiai ir ateičiai.

 

NEFORMALUSIS UGDYMAS

„Mokslo tvirtovė“ visapusiško ugdymo mokykla, kurioje vienodai svarbios tiek akademinės žinios, tiek asmenybės ūgtis. Neformalusis ugdymas papildo formalųjį ugdymą padėdamas mokiniui plėsti savo pažinimo ribas įvairiose srityse. Tai galimybė atsiskleisti vaiko individualiems interesams, gebėjimams ir plėsti akiratį. Vaikai, dalyvaudami neformaliose ugdymo veiklose stiprina emocinį intelektą, kūrybiškumą, puoselėja savo bendravimo, bendradarbiavimo, lyderystės, kritinio mąstymo, tolerancijos, socialinius įgūdžius.

 

ASMENYBINIS UGDYMASIS

Asmenybinis ugdymasis formuoja vaiko gebėjimą mokytis visą gyvenimą, įgalinti save siekti savarankiško tobulėjimo, ieškoti naujų interesų, dominančių sričių. Asmenybinio ugdymosi laiku ugdome vaiko natūralų poreikį į saviraišką, individualybę, puoselėjame įprotį kasdien tobulėti savarankiškai, gilinti savo individualius interesus. Kiekvieną dieną vaikai skatinami skirti laiko saviugdai, apmąstyti ir išsikelti savo siekius, analizuoti rezultatus bei nusimatyti naujus tikslus, ką jie nori sužinoti, ko dar nežino, samprotauti, kaip naujos žinios įtakos jų būtį.

UGDYMO PRINCIPAI

SOCIALINIO IR KULTŪRINIO KRYPTINGUMO. Ugdymas grindžiamas žmogiškosiomis, tautinėmis ir pilietinėmis vertybėmis, orientuotas į vaiko gyvenimui reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą, tolerancijos ugdymą.

INDIVIDUALIZAVIMO. Atsižvelgiama į kiekvieno vaiko patirtį, socialinę kultūrinę aplinką, jo ugdymosi poreikius ir galimybes, interesus, pažinimo stilių, temperamentą, specialiuosius ugdymosi poreikius.

INTEGRALUMO. Siekiama vientiso fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo sričių plėtojimo, vadovaujantis visuminiu požiūriu į vaiką.

KONTEKSTUALUMO. Ugdymo turinys glaudžiai siejamas su artimiausia vaiko aplinka, siekiama, kad vaiko ugdymo patirtys jam būtų prasmingos, aktualios ir įdomios.

HUMANIŠKUMO. Gerbti vaiką kaip unikalią asmenybę, užtikrinti jo teisę į mokslą, mokymosi būdą, tempą, saugią emocinę ir fizinę aplinką, individualumą.

AUKŠTŲ STANDARTŲ. Siekiama įžvelgti kiekvieno vaiko maksimalių galių ir gebėjimų ribas, garantuoti tolesnę sėkmingą jų plėtotę. Pedagogai kelia aukštus reikalavimus savo profesionalumui ir ugdymo kokybei.

KŪRYBIŠKUMO. Prigimtines kūrybines vaiko galias ir saviraišką skatina ir puoselėja kūrybiškas pedagogų požiūris į ugdymą.

POZITYVIOS SĄVEIKOS. Pedagogai vadovaujasi nuostata, kad sąveika tarp jos ir vaiko, vaikų tarpusavio sąveika, ugdytojų tarpusavio sąveika turi lemiamos įtakos vaiko fizinei, socialinei, emocinei, pažintinei ir kalbos raidai. Ugdymo proceso metu siekiama sąveikos, kuri remiasi pagarba, gebėjimu įsiklausyti į kito nuomonę. Skatinamas vaikų pasitikėjimas savo jėgomis, rūpestingumas ir atsakingo bendruomenės nario formavimasis.

UGDYMO METODAI - kaip mes mokomės

  • Mokymo ir mokymosi veikiant, patirtinio mokymo ir mokymosi metodai: projektai, jų pristatymas ir aptarimas, diskusijos, jutiminiai tyrinėjimai , eksperimentavimas, kūrybinės užduotys, pažintinės išvykos, ekskursijos, svečiai;
  • Spontaniškos, inicijuotos ir organizuotos mokinio veiklos – mokiniai yra ugdymo proceso aktyvūs dalyviai;
  • Integruotas ugdymas: užtikrinama formalaus, neformalaus ir asmenybinio ugdymo integracija, dalykinė, teminė integracija;
  • Individualus dėmesys, pagalba ir įkvėpimas – nedidelės klasės (12-15 mokinių) užtikrina sklandų klasės darbą, padeda pedagogams suteikti individualų dėmesį kiekvieno mokinio poreikiams;
  • Socioemocinio intelekto ugdymas: savęs pažinimas, empatija, patyčių prevencijos politika, socioemocinio ugdymo tarptautinės programos „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir kt.;
  • Elgesio ir bendravimo kultūra: bendražmogiškosios vertybės, dorovė, etika, ekologinis sąmoningumas, atsakingumas, pareigingumas, savarankiškumas;
  • Visagalystė: ryžtingumas ir atkaklumas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas, vertinimas ir įsivertinimas, kūrybiškumas, lyderystė.

IKIPRADINĖJE KLASĖJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS:

  1. Socialinė kompetencija: vaiko santykis su pačiu savimi (savivoka, savivertė ir saviugda), santykiai su bendraamžiais, santykiai su suaugusiaisiais ir santykiai su gamtine, socialine, kultūrine aplinka.
  2. Sveikatos kompetencija: sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata, savęs vertinimas, emocijų, jausmų, nuotaikos suvokimas ir tinkama raiška, gebėjimas nusiraminti ir savireguliacija, socialinės sveikatos palaikymas, kurią sudaro palankumas ir pagarba kitiems, neužmirštant atsargumo su nepažįstamaisiais, gebėjimas atsispirti netinkamam elgesiui ir savo aplinkoje saugotis pačiam, rūpestis savo fizine sveikata: fizinis aktyvumas, sveika mityba, gebėjimas pailsėti, kūno ir aplinka švara ir tvarka.
  3. Pažinimo kompetencija: smalsumas, domėjimasis, informacijos rinkimas ir apdorojimas, aktyvus aplinkos tyrinėjimas, padarinių prognozavimas, žinių, supratimo ir patirties kritiškas interpretavimas bei kūrybiškas panaudojimas.
  4. Komunikavimo kompetencija: kalbos suvokimas ir kalbėjimas, oratorystė, sklandi minčių raiška, bendravimo etiketas, skaitymo ir rašymo pradmenys.
  5. Meninė kompetencija: estetika, savito grožio pastebėjimas ir pajutimas, meninė kūryba kaip raiškos priemonė, kūrybos džiaugsmas, kūno plastika ir gracija, saviraiška.

Mokėjimas mokytis atsiskleidžia vaikui domintis rašto elementais, mokyklinėmis priemonėmis, reikmenimis, veiklomis, ieškant informacijos aplinkoje, bandant ją sisteminti, interpretuoti, naudotis informacinėmis technologijomis. Vaikai skatinami atkakliai siekti tikslo, prisiimti atsakomybę už savo veiklą, pasirinktas priemones, kūrybinę užduotį ar darbą atlikti nuo sumanymo iki norimo rezultato, tobulinti savo sumanymus, gebėti juos sukonkretinti, įsivaizduoti ir papasakoti draugams, kaip tai turėtų atrodyti, mokytis vieniems iš kitų, ieškoti įvairių būdų tikslui pasiekti, kliūtims įveikti, bandyti savarankiškai spręsti problemas.

Kūrybiškumas reiškiasi lakia vaizduote ir fantazija, intuicija, interesų platumu ir įvairove, originalumu – nestandartiniu mąstymu ar elgesiu, gebėjimu pateikti netradicines idėjas, polinkiu neįprastai spręsti problemas, humoro jausmu, turtinga kalba, grožio pojūčiu, savo ir kito unikalumo pripažinimu ir vertinimu, mokėjimu dalytis, draugišku bendravimu.

Verslumas skleidžiasi, vaikui įgyvendinant idėjas, kūrybiškumu, imlumu naujovėms, pasirengimu rizikuoti, iniciatyvumu, veiksnumu, nepriklausomybe ir novatoriškumu.

PRADINIO UGDYMO NUOSTATOS:

Ugdymas orientuotas į vaiką: tikima geraisiais vaiko pradais, jo galia įveikti sunkumus; rodomas dėmesys ir pagarba kiekvienam vaikui; palaikomi prasmingi vaikų sumanymai, džiaugiamasi jų laimėjimais; klaidos traktuojamos kaip natūralus reiškinys; mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai ugdymo proceso dalyviai; jų santykiai grindžiami bendravimu ir bendradarbiavimu; mokinių tarpusavio santykiai kuriami remiantistarpusavio pasitikėjimu, atsakomybe, pagarba kito nuomonei bei interesams.

Ugdymas integralus, visybiškas: jis apima ne vien žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, bet ir pojūčius, jausmus, vaizduotę; siekiama racionalaus ir neracionalaus (intuityvaus, jausminio, pasąmoninio) pažinimo dermės, įtraukiami visi vaiko jutimai; siekiama mokomųjų dalykų tikslų, uždavinių, turinio, metodų dermės; taikomi įvairūs ugdymo integracijos būdai (asmenybinis; sociokultūrinis; dalykinis – teminis, probleminis, metodų, turinio).

Ugdymas kontekstualus: nauja informacija pateikiama vaiko gyvenimo patirties kontekste; kuriami kuo artimesni realiam gyvenimui mokymosi kontekstai; mokomasi įvairioje – mokyklinėje ir nemokyklinėje – aplinkoje; ieškoma ugdymo turinio sąsajų su sociokultūriniu gyvenimo kontekstu; atsižvelgiama į aplinkos ypatumus.

Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas: ugdymo procesas grindžiamas šio amžiaus tarpsnio vaiko fizinių, psichinių, socialinių, kultūrinių ypatumų pažinimu. Siekiama pažinti kiekvieno mokinio individualias savybes (gabumus, nuostatas, gebėjimus ir kt.); ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į mokinio ar mokinių grupės ugdymo(si) poreikius; ugdymo tikslai diferencijuojami ir individualizuojami, parenkama atitinkamo sudėtingumo mokomoji medžiaga ir užduotys; sudaromos palankios ugdymo(si) sąlygos mokiniams, turintiems ypatingų poreikių; mokinio pasiekimai ir daroma pažanga vertinami remiantis individualios pažangos (idiografiniu) principu, taikomas formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas.

 

Orientuojamasi į interpretacinį, o ne reprodukcinį mokymąsi: pirmenybė teikiama kuriamajai, o ne atgaminamajai veiklai; mokiniai įtraukiami į aktyvią, skatinančią pažinti, patirti ir aiškintis veiklą; siekiama, kad mokinys sąmoningai ir kūrybiškai perimtų naują mokomąją medžiagą; skatinama savianalizė ir savęs vertinimas.

Ugdymo procesas aktyvus: mokomasi praktiškai veikiant, atsisakoma teoretizavimo, akademiškumo – teorinės žinios atskleidžiamos ir įtvirtinamos praktinėje veikloje; mokiniai skatinami savarankiškai veikti, ieškoti, reikšti savo mintis; sudaroma galimybė rinktis, savarankiškai daryti sprendimus – pasirinkimo laisvė derinama su atsakomybe už savo veiksmus ir poelgius.

Ugdymas patrauklus ir džiaugsmingas: parenkami vaiko domėjimąsi mokymosi procesu stiprinantys, mokymosi motyvaciją, atsakomybę skatinantys ugdymo metodai, temos, priemonės; siekiama, kad mokiniai patirtų malonumą, pažinimo ir atradimo džiaugsmą; sudaromos sąlygos ir situacijos, leidžiančios išgyventi mokymosi ir veiklos sėkmę.

Integruojančioji pradinio ugdymo ašis – pats vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiama iš vaiko pozicijų, jo akimis, aiškinamasi, remiantis jo patirtimi. Todėl siekiama, kad ugdymo turinys kiek įmanoma būtų integralus, atitiktų šio amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes.

Sąsajos su realiu gyvenimu, ugdymo kontekstualumas. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, reikšminga, prasminga. Siekiama kiekvieną mokomąją temą, problemą aktualizuoti, t. y. padaryti mokiniui aktualią, reikšmingą, susieti ją su mokinio reikmėmis, praktiniu pritaikymu.

Tarpdalykinė integracija: nagrinėjant bet kurią temą ar problemą, stengiamasi ugdyti įvairius dalykinius gebėjimus. Pradiniame ugdyme labai patogu integraliai ugdyti mokinio mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius, judesių kultūrą.

SUSISIEKITE SU MUMIS