Apie Mylimukus trumpai. DUK

Skubantiems, trumpai

KOKS UGDYMAS TEIKIAMAS MOKYKLOSE?

Antakalnio g. 98 ir 84 – ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas. Lūkesčių g. 35 – ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas.

DARBO LAIKAS?

07:00-18:30

UGDYMO KOKYBĖ?

Kokybę mes garantuojame.

KIEK KAINUOJA?

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kaina – 189 eur, pritaikius savivaldybės teikiamą kompensaciją. Pradinis ugdymas nuo 290 eur.

Džiaugiamės, kad Mylimukų tėvelių bendruomenės aktyvumo dėka 100 eur kompensacija gražinta 12-ai mėnesių visiems Vilniaus tėveliams.

Privačių darželių ir mokyklų vaikai auginami šiltnamio sąlygomis.

 

Negaliu kalbėti už visus, bet kad „Mylimukuose“ šiltnamio sąlygos skirtos tik šiltnamiams, tai galiu garantuoti. Mūsų vaikai mokosi visų žmonėms būtinų įgūdžių, visų intelekto sričių. Pradedame nuo pačių mažiausių savitvarkos darbų: apranga, higiena, valgymo, bendravimo etiketas, kartu su amžiumi ir galiomis mūsų kasdienio gyvenimo įgūdžiai, atsakomybė auga – mokomės susilankstyti drabužėlius, susitvarkyti savo spintelę, nusivalyti batukus, persivilkti patalus, penktadieniais kartu plauname žaisliukus ir t.t. Vaikams tai labai patinka, tai stiprina jų pasitikėjimą savimi, kita vertus, jei neformuosime savitvarkos įgūdžių, atsakingumo, šie ir nesutvirtės. Mūsų darželiuose labai stipri patyčių prevencijos programa, emocinio intelekto ir vertybinis ugdymas. Auginame mandagius, bendruomeniškus, pareigingus, kūrybingus, draugiškus, empatiškus vaikus. Taigi, jei šiltnamio sąlygos reiškia, kad viskas daroma už vaiką, o mes toleruojame netinkamą ar net skatiname tokį vaiko elgesį, tai tikrai yra mitas.

Privačiose mokyklose vaikai nieko nesimoko, neturi jokių pareigų.

Kalbant Mylimukų vardu – mitas. Visų pirma daugiausia diskusijų sukelia tai, kaip suvokiama mokymosi sąvoka visuomenėje. Vieniems mokymasis yra tylus, ramus sėdėjimas prie stalo, knygos skaitymas, kitam mokymasis gali būti žygis miške. Greičiausiai mitas ir kyla iš šių sąvokų netapatumo. Ir galbūt dėl to, kad daugelio privačių mokyklų mokymosi metodų įvairovė yra labai plati. Visoms Lietuvos mokykloms, valstybinėms ar nevalstybinėms, privaloma vadovautis ta pačia bendrąja ugdymo programa, todėl svarbiausiu kriterijumi ir lieka tai, „kaip mokomasi“ ir kartu, kaip mokosi individualus žmogus. Pasak tyrimų, mokymasis patirtiniu metodu yra pats efektyviausias. Kita vertus, privačios mokyklos puikiai supranta, kad neužtikrindamos ugdymo kokybės, jos nebus pajėgios išsilaikyti, nes tiesiog neturės mokinių. Taigi tikrai mokosi, ir siekia programos tikslų, tik įvairiais metodais, kurie suteikia vaikui galimybę lengviau įsisavinti informaciją, ją pritaikyti kasdieniame gyvenime, aktualizuoti sau. Taip mokymasis tampa įdomus ir praktiškai naudingas, vaikas gali pajusti žinių naudą, o tai labai stiprina vidinę motyvaciją. Kas dėl pareigų, mūsų mokyklos tikslas yra ir akademinės žinios, ir asmenybės ugdymas, tad atsakingumas, pareigingumas, bendražmogiškosios vertybės yra neatsiejama ugdymo dalis.

Privatus švietimo sektorius – tik pasiturintiems tėvams.

Bent mūsų darželių atveju, tai tikrai yra mitas, už kitus kalbėti negaliu, nepažįstu. Manau, kad 100 eurų kompensavimas pagelbėjo kažkiek suvienodinti galimybes, padėti tėvams rinktis ugdymo įstaigą pagal patogią vietą, ugdymo sistemą, darželio kokybę. Bet realybė tokia, kad kol nebus suvienodintas ugdymo įstaigų finansavimas valstybiniams ir nevalstybiniams, kokį taiko pažengusios užsienio valstybės, tol privačios ugdymo įstaigos turės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių išsilaikyti, o tai iš esmės ir sudaro tėvų įmokos bei racionalus jų naudojimas. Kaip ir mes, taip ir mūsų darželio šeimos yra paprasti žmonės, dėlioja prioritetus, visada ieško galimybių. Suvokiame, kad tai pati geriausia investicija į ateitį ir stengiamės dėl jos. Mūsų filosofija remiasi vartotojiškumo mažinimu, ekologija, patyčių prevencija, todėl vaikams visiškai nėra svarbi žaislų kiekybė, apranga, kažkokie prabangos dalykai, niekas nekreipia dėmesio, ar tu naują žaislą turi, ar seną, – juk tai smagus žaislas; apsirengęs naujais drabužiais ar jau keliai nudilę – koks skirtumas – juk ne nuogas, svarbu, kad judėti ir žaisti būtų galima laisvai; vaikams visiškai nesvarbi graži blizganti mašina – jie nori traktoriaus! Vaikai tikrai nesureikšmins daiktų, pinigų, prabangos, jei mes, tėvai, jų taip nesureikšminsime. Būtent iš mūsų vaikai persineša materialines vertybes, išskaičiavimą, patyčias dėl daiktų. Įstrigo atmintyje skaityta frazė: „Svajojau, kaip noriu batų, kol nesutikau žmogaus, kuris neturi kojų“. Ugdome vaikams empatiją, atjautą, mokome vertinti tai, ką turime, ir atvirai pasikalbame apie tai, kuo galime džiaugtis šiandien.